Mūsų toliai

parašė Medis ir Upė

GEDSC DIGITAL CAMERA

Toliai, į kuriuos einu su tavimi, prasideda nuo mano nosies galiuko ir baigiasi tavo glėby. Tik jie daug didesni. Jie prasideda mano širdies įkurdintam lizde ir baigiasi, kur tavo dangus gilus ir atviras. Jie nusidriekia į vaizduotės sūkurį. Kur duobėtoj šaly laikomės kiekvienos žvaigždės, sušalusioj žemėj surandam bepročius neklusnius pumpurėlius. Ir vėl, ir vėl prieinam vietą sustoti ir būti arti. Tai laikas groti aukščiausiais akordais. Tai ramuma, kad tolių žemėlapiai subraižyti tavo marškinių raštuose, įsispaudę raukšlelėse aplink akis. Tolių aidus girdėjau tavo balse, kai skaitei poeziją, kai pamiršau, kad kada nors dar reikės kur nors eiti. Su tavimi pasiilgstu tik visko, ką jau turiu, ko kada nors neteksiu. Jei liūdžiu, tai tik dėl to, kad be šio jausmo pasaulis lengvai panašėja į nespalvotas sienas. Šįkart laimingiau. Kai mūsų kely kyla dulkės nuo paikų pokštų gausos, žinau, kad mūsų toliuose pražydo šermukšniai.

Reklama