Kur nežinoti ramu

parašė Medis ir Upė

***

Akyse prie lūpų susitikti, kur

nežinoti ramu,

tyliais prisilietimais būti ir būti iš tikrųjų:

ant aukščiausiai pakilusios snaigės –

namais, po dugnan įkritusia žvaigžde –

ugnim; iš saldžių sapnų

iškeliauti tik vienam į kitą.

*

Mažas obuoliukas sunoko paprastume ir nesvarbume –

jo tobulumo nepranoksta spindinčios galaktikos.

Davei atsikąsti gabalėlį pažinimo

šio alkio ir maišto, kad sučiurlentų ledas tiesoje,

kad atpažinčiau pėdsakus veide pasaulį raikančių minčių

ir aukštoje žolėje linguojančius kelius, laukiančius

keiksmų ir žiedų iš bandančio suprasti, ką gali reikšti

būti laisvu.

Erdviausios yra tavo rankos,

glostančios pašiurpusį mano ribotumą.

Stipriausiai šildo tavo paaiškinimas.

*

Kaip išstovėti

prie tavo žaizdos skardžio,

apačioje kunkuliuojant sapnui,

meilės kalyklų raudonumui, skausmo pavasariui,

kaip išsemti ištekėjusias randų upes?

Krentu į tavo akių mėlynumą,

lūpų minkštais linkiais ridenuos iki šypsenos saulės,

matau, kaip gimsta žalia spalva

visur.

Reklama