Viena mintis

parašė Medis ir Upė

simon-hantai-blancs-1974n

Dangus nuskrieja,

kol kasame lūpomis dugną.

Per gyvi užmigti,

per aistringi pabusti.

Tarp degančių vandenų

ir judančių pusiausvyrų

įkūniję ketinimą patirti.

Tad iš paskutiniųjų vejuosi saulę,

o ji jau šildo mano nugarą.

Ir muzika skamba ne ten,

kur glostai įtemptą stygą,

sukurtą užgauti.

Taip rimtai abejojam,

o abejonės šypsena plati

nuo taip iki ne

talpina spalvotus pasaulius.

Gal net vietą ir laiką

snaigei ir žiedlapiui

kristi kartu, gal net

paaiškinimą grynam džiaugsmui

dėl vienos minties.

——————————————

Paveikslas:

 Simon Hantaï “Blancs“, 1974

Reklama