Medis ir Upė

Mėnuo: birželio, 2013

kažkas Neringos muzikoje

photo-101

ten kur liko mūsų žingsniai niekada nebus niekur

nežinojimų ir žinojimų akordai skamba klausantiems

klausiantiems alkstantiems atsakymo kad

horizontų daugiau nebėra ir drįstantiems atkeliauti

bet kažkas užgauna stygą žinau ir nutyla į pauzę žinai

nenutrūkstant erdviam apsikabinimui vėjo ir kopos

ten kur liko mūsų žingsniai noks žemuogės ir vėjas

neš ilgesį skrydžio visų birželių kvapai sklaidys praeitį

rojum virs saulėtos pamiškės bent vienas drugelis

plasnos tiesiai į jūrą kodėl

iš naujo gimsime nuostaboje ar smilgų pavėsyje

vis tiek amžinai laužysime vieną taisyklę vieną

netikėjimą nuplaus sugrįžtančios bangos ir

užlies žmones prisiglausiančius visam laikui

Neringos muzikoje juk visas laikas jau čia jauti

ir čia kažkas tokio stebuklingo netemsta

Reklama

Neduok pavadinimo šiai trumpai nakčiai

photo-86

“The bad news is you are falling through the air,

nothing to hang on to, no parachute.

The good news is

there is no

ground.”

 Chögyam Trungpa

Ežeras,

laužas ir vakaras,

iš tolių nuojautos srūva

iš lūpų į lūpas, liesdamos sielos

odą, indėnų vaivorykštė apgaubia lietų,

afrikiečių būgnelis išbudina miegą, žemė

prie dangaus glaudžiasi, tu dainuoji seniausią

pasaulio mantrą ir ji nesudega, nors šoka su ugnimi,

vis temstant ir auštant, nepaklysta lašėjimas nuo pirštų,

glostant būtį, lipame valtin plaukti į šiltos mandalos centrą, tyvuliuoja

akys ir rankos, šypsenos, saulėlydis jau susituokė su saulėtekiu, gaivu, bet

*

štai aštriais žodžių irklais, griežtais tiesų mostais, įsikimbame į pavadinimą

tikslo lyg į vienintelį būdą artėti, pažinti, išlikti, kol pagauna srovė

skirtingų upių, į skaudėjimus užsimerkę panyram, sugrįžtam į

atokius užutekius, į du žmones, ar rasi mane

priešų pusėje, ar

visada savo

delne?

Maži saulėti atsakymai

What are you doing, Earth, in heaven?

Tell me, what are you doing, Silent Earth?

(Giuseppe Ungaretti)

photo-64

Gelmių vėjai pučia į artimą glėbį

ir, mano nuostabai,

didžiulis atvirumas sutelpa pasaulyje.

photo-75

Ėjimas per nesuskaičiuojamas spalvotas smilteles

griuvimų ir atsistojimų keliu

klajūną atveda prie didelio vandens,

kur reikia sustoti, nes galioję dėsniai liaujasi,

žinomos tiesos nusirengiamos.

photo-78

Žvėrys gyvena po oda,

miškas auga kitoje akių pusėje,

jei ateisi, pasiimk ir baimę, ir drąsą.

photo-71

Toks švelnus ir išmintingas,

apkabina nebijodamas slaptų ketinimų,

baltais kaštonų žiburiais rodo kelią,

neatsitraukdamas, neužstodamas nieko,

antros vasaros nakties dangus.

photo-70

Jei lūpas kandžioja abejonės,

jei ausys girdi tik prieštaravimus,

atleisti sau

ir neleisti sau

neleisti sau

būti gyvam.

photo-67

Dabar nesvarbu, kas laimės tuštybių karą aname krante,

šiapus akys pilnos jūros, kuroje net bangos nelūžta.

photo-68

Nesislepiama nuo pirmosios vasaros liūties,

pilančios į įkaitusį kraują.

Delnų laivais į plaukų sroves.

photo-76

Maži saulėti atsakymai prasiskverbia į dugną.

Žinojimas brenda į skaidrumą nusiplauti žodžius.

photo-73