Begalinis ačiū

parašė Medis ir Upė

photo-34

Nežinau, kaip jį ištarti,

kaip jį tylėti.

Gegutė kukuoja rytais

mūsų rojuje,

magnolija žydi džiaugsmu,

jūsų kūnai – jie talpina gyvenimą,

jūsų rankos – tokios dosnios pavasariu.

Dangus šviečia ir galime kartu

stebėtis pumpuro stebuklu,

atgijusio medelio pažadu,

vaikščioti basomis po pokalbius.

Dangui gęstant galime kartu

patirti švelnumą saulėlydžio, grimztančio į

nenusakomą žalumą

rasotų akių.

Tiek dovanų ir palaiminimų

skaičiuoju ir

o

pritrūkstu žodžių.

Mano plepumas iš laimės gimęs

laimėje liaujasi.

Lieka visa tai.

Reklama