Ryto valandą

parašė Medis ir Upė

photo-8

Lygiai kaip

užsibūna žiema pavasaryje, prisiminimai laikinume,

balta spalva ištapytose drobėse,

lygiai taip neužsibūna liepsna krosnelėje nakčia,

vynas taurėje ir laikas laimėje.

Bet draugas geras lygiai taip pat pasilieka.

Ir juk prasmunka šaltinio tėkmė pro užtvankas,

smalsumas pro uždangas,

tikėjimas pro įrodymų nebuvimą.

Lygiai kaip būna, kad

kojos sustingsta, žodžiai tyli,

mirgant sapnams už lango.

O po to vėl švinta.

Kažkas keliasi anksčiau ir eina

padrąsinti rūko ryto valandą.

Reklama